Celiakija

Celiakija (gliuteninė enteropatija) – yra lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno arba į jį panašių miežių ir rugių baltymų lemiamas gleivinės pažeidimas bei sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas genetinį polinkį turintiems žmonėms. Galimas autoimuninis žarnų, odos, kepenų, sąnarių, gimdos, širdies, smegenų ir kitų organų pažeidimas. Celiakijos SIMPTOMAI:viduriavimas, pūslelės ant odos, išmatų pakitimai, bendras nuovargis, kaulų skausmai, kūno masės mažėjimas, apatija, kaulų tankio retėjimas, nevaisingumas, raumenų nykimas.

Priežastys

Yra nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, kurie padidina tikimybę susirgti celiakija. Labai svarbus yra ir genetinis rizikos faktorius. Susirgimo tikimybė vienas iš dešimties yra pirmos eilės giminaičiams. Taip pat pacientai, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, opiniu kolitu ar turi skydliaukės patalogiją, daug dažniau serga celiakija nei sveiki žmonės.

Ligoseiga

Grūdinis baltymas gliutenas yra sudarytas iš kelių proteinų: gliadino, gliuteninino (yra kviečiuose), hordeino (yra miežiuose) ir sekalino (yra rugiuose). Visi šie baltymai prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir čia yra suskaidomi iki rūgščių. Kai tik proteinai turi kontaktą su žarnos gleivine, yra išprovokuojamas autoimuninis atsakas. Taip naujai susidarę antikūniai pradeda atakuoti plonosios žarnos gleivinės gaurelius, kurie yra atsakingi už maisto meždiagų ir vitaminų absorbciją (įsisisavinimą ir patekimą į kraują). Dėl sukeltos uždegiminės reakcijos gaureliai negali atltikti savo funkcijos. Tad maisto medžiagos toliau slenka žarnynu žemyn, nepatekdamos į kraują ir sukeldamos viduriavimą (diarėją).

Sergant celiakija vystosi lėtojo tipo alerginė reakcija gliutenui. Jos metu pažeidžiama žarnyno gleivinė, dėl to sutrinka būtinų medžiagų pasisavinimas: sulėtėja ar net krenta svoris.

Simptomai
Simptomai, pasireiškiantys suaugusiems žmonėms:             

• Svorio netekimas; 
• Viduriavimas, arba atvirkščiai, vidurių užkietėjimas; 
• Pilvo išsipūtimas; 

Kūdikystėje ir vaikystėje:

Simptomai paprastai atsiranda, kai kūdikis pradedamas maitinti duona ir kt. grūdiniais produktais, kuriuose yra baltymo gliuteino; 

• Iš pradžių tėveliai pastebi, kad kūdikis mažai valgo, nepriauga svorio, dažnai yra suirzęs ir neramus; 
• Atsiranda stambios, šviesios ir dvokiančios išmatos; 
• Kūdikis vemia ir viduriuoja, todėl dažnai nustatoma kita patalogija – gastroenteritas (žarnyno uždegimas); 
• Išsipučia vaiko pilvelis; 
• Vėliau pradeda nykti rankų ir kojų raumenys;

Daugiau nei pusė pacientų nesiskundžia virškinamojo trakto sutrikimais, o kreipiasi į gydytoją dėl:

• Nuolatinio nuvargio, kuris paprastai yra anemijos požymis;
• Kaulų skausmo;
• Opelių burnoje;
• Psichologinių problemų, tokių kaip depresijos;
• Herpetiforminio dermatito – pūslelių tipo bėrimo odoje, dažniausiai kelių ir alkūnių srityse.

Tyrimas

Celiakija diagnozuojama remiantis klinikinais simptomais, tačiau galutinė diagnozė nustatoma endoskopijos su plonųjų žarnų gleivinės biopsija ir teigiamu serologinio tyrimo rezultatu, nustatant šiai ligai būdingus antikūnus (antigliadino, antiendomizino ir kt).

Ligos tipai ir etapai

Celiakijos klasifikacija:

• Klasikinė gliuteninė enteropatija: vyrauja žarnyno pažeidimo simptomai;
• Netipinė: vyrauja ne žarnyno pažeidimo simptomai ( dažniausiai būna vienas ar keli simptomai);
• Besimptomė: jokių simptomų, nors ir yra būdingas žarnų pažeidimas
• Šia liga serga nuo vieno iš šimto iki vieno iš trijų šimtų žmonių. Moterys serga du kartus dažniau.

Celiakijos medicininis gydymas

Vienintelis celiakijos gydymo būdas – specifinė begliuteinė dieta. Būtina iš maisto raciono pašalinti kviečius, miežius, rugius ir jų produktus. Gydymo pradžioje yra ribojami ir laktozės turintys produktai, nes celiakinės ligos metu prasideda antrinis laktozės nepakankamumas. Sunkios malabsorbcijos (sutrikus maisto skilimo produktų rezorbcijai iš žarnų spindžio ir/ar išnešimas kraujo limfiniais takais) atvejais reikia skirti maisto papildų, pvz. esant anemiškiems požymiams – geležies, folio rūgšties ir/ar vitamino B12, esant kraujavimo požymiams – vitamino K. Visiems ligoniams, kurių kraujyje konstatuojama hipokalcemija (kalcio kiekio kraujyje sumažėjimas) ar nustatoma osteomaliacija (mineralinės kaulo dalies sumažėjimas), osteoporozė, būtina skirti kalcio preparatų ir/ar vit.D. Ligoniai turi gauti pakankamai vit. A, tiamino, riboflavimo, niacino, piridoksino, vit.C polivitaminų pavidalu. Sunkiais atvejais skiriama enterinė (per zondą) ir parenterinė (naudojant centrinės venos kateterį) mityba. Jų vengiant liga neprogresuos ir jokių komplikacijų neturėtų išsivystyti. Bet vos tik įvedus atgal į dietą grūdinius produktus, celiakijos simptomai vėl atsiranda, tad dietos būtina laikytis visą gyvenimą. Dėl maisto produktų pasirinkimo rekomenduojama dietologo konsultacija, kuris padės sudaryti dienos maisto davinio sudėtį.

Produktai, kurių negalima vartoti, kadangi juose yra baltymo gliuteno:

• Duona, makaronai, sausi pusryčiai; 
• Sausainiai, pyragėliai, biskvitai, traškučiai; 
• Sojos padažas, majonezas, garstyčios; 
• Mišrus augalinis aliejus (reiktų vartoti tik gryną saulėgražų ar rapsų aliejų); 
• Kai kurie konservuoti padažai; 
• Alus ir viskis (kiti alkoholiniai gėrimai neturi baltymo gliuteno); 

Kai kurie vaistai gali turėti baltymo gliuteno, tad prieš vartojant bet kokį medikamentą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Svarbu žinoti, kad šio baltymo yra ir lūpų dažuose, dantų pastoje ar burnos skalavimo priemonėse, tad būtina jas pakeisti kitomis, gliuteno neturinčiomis, priemonėmis.

Celiakija sergantys pacientai gali valgyti:

• Kukurūzus; 
• Avižas; 
• Ryžius; 
• Vaisius, daržoves; 
• Bulves; 
• Riešutus; 
• Linų sėmenis, sorų kruopas; 
• Raudoną mėsą, vištieną, žuvį, kiaušinius ir pieno produktus;

Dauguma produktų, kuriuos leistina vartoti sergant celiakija, turi mažai ląstelienos. Tad pacientai dažnai pradeda

skųstis vidurių užkietėjimu ir pilvo skausmu. Rekomenduojama kuo daugiau valgyti vaisių ir daržovių, kad organizmas gautų pakankamai skaidulinių medžiagų. Retais atvejais skiriami ir vidurius laisvinantys vaistai.

Įrodyta, kad visą gyvenimą besilaikant specifinės dietos galima kontroliuoti ligą ir išvengti komplikacijų.

Komplikacijos

Celiakija gali komplikuotis vitaminų ar mineralinių medžiagų nepakankamumu, anemija, osteoporoze. Moterims, sergančioms šia liga, dažnesni pakartotiniai persileidimai ir didesnė tikimybė tapti nevaisingomis. Pacientai, sergantys celiakija, turi didesnį rizikos laipsnį susirgti žarnyno, kepenų ir stemplės vėžiu, intesinaline limfoma. Įrodyta, kad mirtingumas sergant celiakija padidėja du kartus, palyginti su sveikais asmenimis.

Patarimai ir profilaktika

Sergantiesiems celiakija derėtų atminti, kad gliuteno taip pat turi ir ne maisto produktai, tokie kaip lūpų dažai, dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai, klijai (taip pat ir esantys ant pašto ženklų), vitaminų ir mineralų maisto papildai bei kitų vaistų tabletės

Mitybos rekomendacijos sergant celiakija
Rekomenduojami produktai, kurių ženklinime yra užrašas „be gliuteno“, „agliuteninis“; ryžiai, kukurūzai, avižos ir gaminiai iš jų (dėl šių pasitarkite su savo gydytoju); ankštinių kultūrų miltai (pupų, pupelių, žirnių, lęšių), bulvių miltai, makaronai iš gliuteno neturinčių miltų, linų sėmenys, sezamų sėklos; pienas, grietinėlė, pasukos, paprastas jogurtas. 

Informacijos šaltinis: sveikas.lt (http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/)