Apie vyrų nevaisingumą

Nevaisingumas – lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelerius ar net keliolika metų, be to, susijusi su psichiką traumuojančia situacija. Vaikų negalinti susilaukti pora išgyvena kaltės jausmą, įtampą, kartu blogėja tarpusavio santykiai, o lytiniai santykiai tampa retesni. Pora patiria stresą, kuris dar labiau sunkina galimybę pastoti. Anksčiau poros dažnai susitaikydavo su tuo, kad negali turėti vaikų – gal nenorėjo kelti į viešumą savo bėdų, kalbėti apie tai su giminėmis. Šiandien apie nevaisingumą kalbama daug, tai nėra gėda, nors mitų, susijusių su šia problema, apstu.

Kokios vaisingumo ir pastojimo tendencijos vyrauja Europoje?

Pagrindinė tendencija – vėlyvas nėštumo planavimas. Poros nori susikurti gerovę, apsirūpinti materialiai, gauti išsilavinimą, o kai jau pradeda galvoti apie kūdikį, būna jau gerokai ir per 30 metų. Tuomet, norėdamos pastoti, jau susiduria problemomis.

Žemiau esančios skaidrės iliustruoja tendenciją, kaip skirtingose Europos Sąjungos šalyse kinta pastojimo indeksas (angl. Total fertility rate) pagal šalis ir pagal amžių: (1 pav. ir 2 pav.).

1 pav.

2 pav.

Iš pateiktų tyrimų akivaizdžiai matosi tendencija, kad nemaža dalis porų nėštumo planavimą atideda vėlesniam laikui, o daugiau nei pusės šalių gyventojų pastojimo indeksas (TFR) yra žemas.

Vyrų nevaisingumas tampa globalia problema, kurią dažnai nulemia prasta spermos kokybė.

Kodėl daugėja nevaisingų vyrų?

Vyrų nevaisingumo priežasčių daugybė. Aptarsime pagrindines.

• Vyrą vargina erekcijos sutrikimai. Seksualumas užima svarbią vietą žmogaus gyvenime. Intymūs santykiai yra išskirtinė ir labai svarbi fizinio artumo forma, kuri leidžia jaustis vertinamam, parodyti mylimam žmogui savo išskirtinį pasitikėjimą. Jei partneriui atsiranda erekcijos sutrikimų, dažnai pašlija ir tarpusavio santykiai, atsiranda nesutarimų. Vyrai gėdijasi pripažinti šią problemą ir dėl to vengia intymumo. Pora negali susilaukti palikuonių, nes lytinis aktas tampa neįmanomas. Tyrimai rodo, kad erekcijos sutrikimai – ne tik vyro problema. Jos laiku neišsprendus, blogėja partnerės ir psichologinė, ir fizinė savijauta. Kadangi erekcijos sutrikimas – dviejų asmenų problema, spręsti ją reikia kartu, kreiptis į specialistus. Neverta tikėtis, kad viskas praeis savaime.
• Sėklidės negamina spermos, arba spermos kokybė nepakankama. Sėklos gamybos procesas (spermatogenezė) – labai sudėtinga biologinė procedūra, kuri vyksta 72 dienas ir kuriai labai lengva pakenkti. Šiuolaikinio vyro spermos kokybė itin prastėja. Spermos kokybės prastėjimą patvirtina įvairių pasaulio šalių moksliniai tyrimai. Jų atlikta tikrai daug. 1934–1996 m. buvo paskelbti net 101 tyrimo rezultatai, rodantys, kad tuo laikotarpiu spermatozoidų skaičius spermos mililitre sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai dvigubai.

Viena iš pagrindinių vyrų nevaisingumo priežasčių šiais laikais ir tampa sėklos išsiveržimo sutrikimai bei spermos kokybės pablogėjimas.

Spermos kokybę pabloginti gali daugybė veiksnių:

• Gyvenimo būdas. Šių dienų vyrų gyvenimas pilnas įtampos, streso, jiems tenka dideli darbo krūviai, jie išeikvoja daug fizinės ir psichinės sveikatos darbe. Kita su darbu susijusi ir galinti turėti įtakos vyrų vaisingumui priežastis – ilgas sėdėjimas. Patogiai įsitaisę minkštoje gilioje kėdėje vyrai vadovai daro meškos paslaugą savo sveikatai. Ilgai sėdint sėklidės užspaudžiamos, blogėja jų kraujotaka, be to, jos šyla. Visa tai neigiamai veikia vaisingumą – kad sėklidės gerai funkcionuotų, jų temperatūra turi būti 2–4 °C žemesnė nei kūno, t. y. apie 35 °C.
• Mityba, aplinka. Spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi ir netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, užteršta aplinka (toksinės atliekos, sunkieji metalai, teršalai, kenksmingos medžiagos ir kt.), taip pat intensyvus ir nuolatinis buvimas saulėje.
• Neigiamą įtaką vyrų vaisingumui gali turėti persirgtos ligos – kiaulytė, lytiškai plintančios ligos (gonorėja), uždegiminės ligos (sėklidžių, prostatos uždegimai, kt.), išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė), endokrininės ligos, nepakankamas testosterono kiekis, kt.
• Tam tikrų medžiagų, reikalingų kokybiškai spermos gamybai, trūkumas. Tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų, turinčių įtakos spermatogenezei. Pirmiausia – L-karnitino. Jis būtinas spermatozoidų ląstelėms kaip energijos pagrindas ir gali pagerinti spermos judrumą ir kiekybę. Labai svarbus vitaminas E, padedantis pagerinti spermatozoidų judrumą ir padidinti spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu. Taip pat svarbus cinkas, padedantis palaikyti spermatozoidų ląstelių tankį, greitai judančių spermatozoidų ląstelių kiekį ir testosterono lygį, būtiną spermatogenezei, bei glutationas ir selenas. Tam tikrų medžiagų mityboje trūkumo problema apibūdinama kaip „paslėptas alkis“ (angl. hidden hunger), kuris reiškia mikroelementų trūkumą kasdien vartojamuose maisto produktuose. Iš Vokietijoje atliktų tyrimų⃰ matoma, kad 1985–2002 m. itin pakito mineralų ir vitaminų kiekiai daržovėse ir vaisiuose: pvz., vitamino B5 kiekis bananuose sumažėjo 95 proc., brokoliuose aptinkama 73 proc. mažiau kalcio, 62 proc. folio rūgšties bei 55 proc. magnio. Lietuvių mėgstamos bulvės per tirtą laikotarpį prarado 78 proc. kalcio ir 48 proc. magnio kiekio. Pastebimas ypač sumažėjęs vitamino C kiekis braškėse (87 proc.), obuoliuose (60 proc.) bei špinatuose (65 proc.). (*Šaltinis: 1985 Pharmakonzern Geigy (Switzerland). 1996 Lebensmittellabor Karlsruhe/Sanatorium Oberthal 2002.) Mikroelementų trūkumą kasdienėje mityboje patvirtino ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), dar 2006 m. paskelbusi tendenciją, kad apie 2 mlrd., t. y. kas trečias pasaulio gyventojas skundžiasi vitaminų ir mikroelementų trūkumu, o tai gali daryti įtaką nepakankamai reprodukcinei funkcijai (vaisingumui), pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmei bei embriono išgyvenimui. Dėl šios priežasties pagalbiniai vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatai rekomenduojami tiek bandančioms natūraliai pastoti poroms, tiek atliekančioms pagalbinio apvaisinimo procedūras.
• Spermos DNR branduolio pažeidimai. Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui. Naujausias Austrijoje atliktas DNR tyrimas** vertino hialurono rūgšties rišamosios gebos poveikį spermos kokybei ir spermatozoidų savybėms. Gauti rezultatai patvirtino, kad pagalbiniuose vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatuose esančios medžiagos, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys (aminorūgštys L-argininas, L-karnitinas, selenas, cinkas, folio rūgštis, kofermentas Q10) gali turėti teigiamą poveikį spermos ląstelių skaičiui, judrumui ir formavimuisi, tiesiogiai veikia spermos kokybę, morfologiją, jo DNR branduolio vientisumą ir mažina fragmentaciją. Jau po 3 mėnesių gydymosi, palyginti su kontroline grupe, tiriamojoje grupėje pagerėjo hialurono rūgšties surišimo rodikliai. (***LipovacM, et al.; EMJ Urology 2014 1:60–65.)

Kokie tyrimai gali nustatyti spermos kokybę?

Svarbiausias tyrimas, atskleidžiantis vyro vaisingumą ir spermos kokybę, yra spermos tyrimas (spermograma). Jis parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Tačiau šis tyrimas informatyvus ne visada. Pavyzdžiui, jis gali rodyti, kad spermos parametrai normalūs, o pora vis tiek negali pastoti. Tokių situacijų pasitaiko net kas 6–7-tai (15 proc.) porai. Tada medikai pasitelkia kitą tyrimą – spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizę (SHBA). Šis tyrimas naudingas tuo, kad tiria DNR vientisumą. Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui.

Ką daryti, jeigu tyrimai rodo, kad spermos kokybė prasta? Priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį – spermos kokybę – labai ribotos. Vienintelis būdas pastoti natūraliai, kai vyras yra nevaisingas, – vyro spermos kokybės gerinimas tam tikrų medžiagų pagalba.